Laiškas Investuotojams
Evaldas Remeikis
„NEO Finance“ Valdybos pirmininkas
2020 m. kovo 19 d.
Gerbiami Investuotojai,
Visi matome su kokiomis grėsmėmis susidūrė Lietuva, Europos Sąjunga ir visas pasaulis. Privalome greitai ir drąsiai reaguoti į susidariusią situaciją apsaugant darbuotojus, kolegas bei šeimos narius nuo koronaviruso grėsmės. Taipogi, turime adekvačiai ir staigiai reaguoti ir į ekonominę situaciją bei priimti sprendimus dėl savo investicijų.
Siekdami išlikti nuoseklūs ir norėdami būti skaidrūs bei atviri kaip ir iki šiol, pranešame apie mūsų vadovybės ir visos komandos veiksmus susidariusioje situacijoje. Užvakar įvyko jau antras neeilinis valdybos susirinkimas per paskutiniąją savaitę (suprantama, nuotoliniu būdu). Valdyboje, reaguodami į situaciją, priėmėme šiuos, detaliai išdiskutuotus sprendimus, kuriuos bandau surikiuoti pagal svarbą:
1. Atsižvelgdami į 2020 03 17 dieną priimtą vartojimo kredito įstatymo papildymą nedelsiant organizuojame galimybę paskolos gavėjams paimti kredito „atostogų“ suteikiant galimybę atidėti kredito dalies mokėjimą iki 3 mėnesių (išskirtinais atvejais - iki 6 mėnesių) kaip tai numato įstatymas. Šiuo metu yra galimybė kredito įmokos datą perkelti į priekį iki 1 mėnesio, todėl suprogramuoti šį funkcionalumą tikrai suspėsime.
Manau, kad toks Vyriausybės pasiūlymas ir sprendimas teisingas ir šis įstatymo pakeitimas suteikia aiškumą ką daryti su įmokų atidėjimu, kai paskolos gavėjas nukentėjo nuo koronaviruso sukeltos ekonominės krizės. Šis sprendimas leis paskolos gavėjui laikinai mokėti mažesnes įmokas, kol pasikeis aplinkybės, sukėlusios laikiną pajamų sumažėjimą ar papildomas išlaidas, o investuotojams leis nenutraukti daugumos sutarčių, nors įplaukos laikinai ir sumažės, bet investuotojas atgaus visas jam priklausančias palūkanas už tą laikotarpį;
2. Laikinai, iki atskiro pranešimo, stabdome paskolų paraiškų priėmimą finansavimui refinansavimo paskolų atvejais, kai paskolos gavėjo DTI rodiklis yra didesnis už 40 proc. Šiuo sprendimu bandome atsisakyti rizikingiausios grupės paskolos gavėjų. Sprendimas jau įgyvendintas 2020 03 18 dieną.
3. Keičiame C reitingo paskolų rizikos vertinimą, ir nuo šiol nepraleisime finansavimui dalies C rizikos paskolų, palikdami tik mažiau rizikingą paskolų dalį, apytiksliai santykiu 80/20, t.y. atmetant apie 20% rizikingiausių C reitingo paskolų paraiškų. Šis sprendimas jau įgyvendintas 2020 03 18 dieną.
4. Mažinama maksimali paskolos suma pagal reitingus: A reitingui – max suma 13.000 EUR, B – 10.000 EUR, C – 7000 EUR. Bendra turimų paskolų suma vienam paskolos gavėjui negali viršyti: A reitingui – 17.500 EUR, B – 14.000 EUR, C – 10.000 EUR. Šis sprendimas, manome, kad leis stipriau sumažinti investuotojų prisiimamą kredito riziką, nes paskolos gavėjai, nors jų DTI rodiklis ir leidžia paimti didesnes paskolas, gali neadekvačiai pasverti savo galimybes ir neįskaičiuoti galimo pajamų mažėjimo ateityje. Šis sprendimas jau įgyvendintas 2020 03 18 dieną.
5. Ženkliai sumažinti reklamos išlaidas, kol ekonominė situacija paaiškės. To tikslas - taupyti operacinius kaštus. Matome, kad paskolos gavėjų paraiškų jau dabar gauname daugiau nei įprasta, todėl papildomai investuoti į reklamą nematome prasmės. Situacijai keičiantis, ir matant poreikį išstatyti į biržą daugiau paskolų paraiškų, būsime pasiruošę kaštus reklamai padidinti labai greitai.
6. Sparčiai augant internetinių atsiskaitymų paklausai, padidinti investicijas mokėjimo inicijavimo paslaugos pardavimui ir tolimesniam vystymui.
7. Peržiūrėti operacinius veiklos kaštus ir pagal galimybę juos mažinti, o susidūrus su darbo resursų poreikių mažėjimu, ieškoti visoms pusėms priimtinų sprendimų dėl darbo užmokesčio eilutės mažinimo, bet nemažinant darbuotojams pastovios atlyginimo dalies.
Primename, kad vienas vadovybės sprendimas buvo priimtas tik paskelbus karantiną, jau 2020 kovo 16 dieną ryte, kuriuo buvo padidintos visų reitingų naujai išduodamų paskolų palūkanų apatinės ribos pagal paskolų trukmę. A reitingui buvo padidintos minimalios palūkanos 1%, B reitingui – 2%, C reitingui – 3%. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į išaugusią paskolų nemokumo riziką dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos, ir manome, kad siekiant apsaugoti nespėjusių į aplinkybes sureaguoti investuotojų interesus, tai buvo būtinas žingsnis.
Bendrovė artimiausiu metu planuoja atnaujinti, kaip ir kiekvienais metais (kovo mėnesį), įmonės veiklos tęstinumo planą bei pateikti jį Lietuvos bankui pagal įstatymų reikalavimus, bei Investuotojams susipažinti.
„NEO Finance“, AB vykdo dviejų rūšių veiklą : teikia mokėjimo inicijavimo paslaugą elektroniniams verslams, kuri leidžia šiems verslams sutaupyti ženklias sumas, atsiskaitant už pirkinius ar paslaugas Baltijos šalių elektroninėse parduotuvėse, ir yra vartojimo paskolų tarpusavio skolinimo veiklos operatorius.
Valdyba mano, kad mokėjimo inicijavimo paslaugos finansiniams rezultatams dabartinė susiklosčiusi situacija gali turėti teigiamą įtaką, nes akivaizdžiai matome augantį elektroninių verslų poreikį pasijungti „Neopay“ paslaugą ir priimti atsiskaitymus iš vartotojų mokėjimo sąskaitų šiuo būdu taupant atsiskaitymams skiriamus kaštus. Siekiant patenkinti augantį poreikį, Bendrovė didina žmogiškuosius resursus ir skiria šiai veiklai papildomas investicijas.
Tarpusavio skolinimo veikloje Valdyba, reaguodama į situaciją, priėmė aukščiau išvardintus sprendimus, siekiant prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos Lietuvos ekonomikoje. Svarbu pažymėti, kad ekonominė situacija kitose valstybėse nedaro įtakos Bendrovės veiklai (neskaitant užsienio investuotojų investavimo apimčių), nes Bendrovės investuotojai ir pati Bendrovė skolina tiesiogiai tik Lietuvos Respublikos piliečiams, dirbantiems Lietuvoje. Visgi, sumažėjus eksportui skiriamų prekių ir paslaugų poreikiui, ekonominis nuosmukis kitose šalyse gali turėti netiesioginę įtaką Bendrovei dėl jos klientų – paskolos gavėjų pajamų sumažėjimo ar pajamų netekimo. Didesnę įtaką paskolų gavėjų pajamoms turi dabartinė ekonominė situacija Lietuvoje, Lietuvos įmonėms mažinant savo darbuotojų užimtumą ar nutraukiant darbo santykius. Labai teigiamas ir svarbus aspektas, kad Vyriausybė ir Seimas priėmė ekonomikos skatinimo paketą, kuriame ryškiausią vaidmenį vaidina subsidijos ar kompensacijos darbuotojų darbo užmokesčiui ir užimtumo išlaikymui. Darbdaviams, su valstybės pagalba, išlaikant darbuotojus ir leidžiant paimti „kredito atostogų“, egzistuoja didelė tikimybė, kad po kelių mėnesių, sumažėjus viruso grėsmei ir jo keliamai neigiamai įtakai ekonomikai, darbuotojai palaipsniui grįš į pilnavertį darbą ir toliau galės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Visgi, mūsų priimti sprendimai diktuoja, kad gali padidėti neveiksnių paskolų skaičius didesnei nei iki karantino paskelbimo daliai paskolos gavėjų nesugebant ir vėliau vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Manome, kad priimti sprendimai pilnai ar dalinai kompensuos investuotojams prisiimamą galimai didesnę ir šiuo metu labiau neapibrėžtą riziką investuojant į naujas paskolas, kurių palūkanos jau yra aukštesnės, o rizika sumažinta. Egzistuoja didelė tikimybė, kad grąža iš ankstesnių investicijų į vartojimo paskolas neatneš tokios grąžos, kuri buvo tikėtina anksčiau, ir grąža gali ženkliai sumažėti. Visgi, realiausias scenarijus, su sąlyga, kad neveiksnių paskolų skaičius neišaugs daugiau kaip 2-2,5 karto, investuotojai, į paskolas investavę anksčiau nei paskelbtas karantinas, iš šių ankstesnių investicijų irgi uždirbs teigiamą grąžą.
Bendrovės pinigų srautai
Kaip ne kartą jau minėta, Bendrovės pajamų surinkimo veiklos modelis yra visiškai nestandartinis ir dabartinėje situacijoje jį galima pavadinti „antikriziniu“ ar „anticikliniu“. Bendrovė visas su suteiktu vartojimo kreditu susijusias tarpininkavimo pajamas gauna iš paskolos gavėjo per visą paskolos laikotarpį, o iš anksto neima nei vieno euro, t.y. pilnai įvykus finansavimo sandoriui „NEO Finance“ platformoje, platformos tarpininkavimo pajamos nėra apmokamos sandorio metu. Faktinės įplaukos yra išdalinamos per visą paskolos laikotarpį ir yra surenkamos kredito gavėjui grąžinant kiekvieno mėnesio įmoką. Didžioji dalis sąnaudų, skirtų uždirbti šias pajamas (marketingo, administravimo ir kt.), yra patiriamos sandorio sudarymo mėnesį. Toks pajamų surinkimo būdas, net ir sumažėjus mėnesinių įmokų įplaukoms, leidžia Bendrovei net ir ženkliai sumažinus naujų paskolų suteikimo apimtis, gauti ženklų pajamų srautą iš anksčiau sudarytų paskolos sandorių.
Visgi, šiuo metu labai sunku pasakyti kiek sumažės mėnesinių įmokų įplaukos iš paskolų gavėjų ir atitinkamai nuo jų gaunamas Bendrovės tarpininkavimo mokestis, nes tai labai priklausys nuo paskolos gavėjų poreikio pasinaudoti „kredito atostogomis“. Bet kuriuo atveju, Bendrovė turi pakankamai lėšų ir būsimų įplaukų, sumažinus veiklos sąnaudas, teikti paslaugas labai ilgą laikotarpį, todėl dabartinė ekonominė situacija grėsmės Bendrovės veiklos tęstinumui visiškai nekelia. Kaip minėta, artimiausiu metu Bendrovė pateiks atnaujintą „stress-test“ simuliaciją. Taip pat verta pažymėti, kad teigiamas pinigų srautas, tikėtina, augs ir dėl Bendrovės teikiamų mokėjimo inicijavimo paslaugų apimčių augimo.
Bendrovė šiuo metu, dėl per daug neapibrėžtos situacijos, negali pakankamai tiksliai paskaičiuoti koronaviruso situacijos įtakos Bendrovės 2020 metų finansiniams rezultatams.
Mano, kaip Valdybos pirmininko, nuomone, situacija gali labai greitai pasikeisti tiek į dar labiau neigiamą pusę tiek ir į teigiamą pusę. Pvz.: jei bus paskelbta apie naujai atrastus vaistus COVID-19 gydyti, tai gali turėti didžiulę ir žaibišką reakciją finansų rinkoms, nes joms kaip ir visiems mums užtenka tik tikėjimo, kad „tuoj viskas bus gerai“.
Rekomenduoti kaip elgtis investuotojams į paskolas šiuo metu labai sudėtinga ir tam laikas yra labai nedėkingas, todėl kiekvienas priima ir priims savo sprendimus ką daryti su savo investicijomis į vartojimo paskolas platformoje. Bet kaip minėjau ir anksčiau, aš fundamentaliai tikiu, kad investavimas į žmonių paskolas, kurių sumos nėra didelės (mūsų atveju vidutinė paskola sudaro tik 2 760 EUR) yra viena iš saugiausių investicijų. Žiūrint į ekonomikos piramidę, žmogus yra jos apačioje. Atėjus krizei, piramidė, savaime suprantama, grius nuo viršaus, ir į kiekvieną žemiau esančią jos dalį atsimuš vis silpniau. Be viso to, net ir atsimušusi į žmones, t.y. ekonomikos pagrindą, krizė jų visiškai nesunaikins. Žmogus gali prarasti darbą ar kitaip suklupti, tačiau žmogui, turinčiam tokio dydžio paskolų, atsitiesti yra kur kas paprasčiau nei verslui. Dar svarbu, kad valstybė visada labiausia stengiasi padėti savo gyventojams.
Naudodamasis proga, noriu priminti apie Bendrovės investicijas į Bendrovės tvarų verslo modelį ir Investuotojų lėšų saugumo užtikrinimą, kurias atliekame nuo pat įmonės veiklos pradžios:
*Licencijuojama ir reguliuotojo prižiūrima veikla
Lietuvos rinka yra aktyviai reguliuojama
• Lietuvos banko priežiūra;
• Įtraukta į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą;
• Pirmoji įmonė Lietuvoje, įtraukta į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą.
*Elektroninių pinigų įstaiga, turinti Lietuvoje išduotą pilną veiklos licenciją (EMI)
• investuotojų (skolintojų) pinigai kaupiami atskirai nuo platformos pinigų;
• >98% klientų lėšų laikomos atskiroje Lietuvos banko sąskaitose, o likusi lėšų dalis saugoma depozitinėje banko sąskaitoje;
• atliekamas vidaus ir išorės auditas;
• Lietuvos bankui teikiamos ataskaitos;
• Lietuvos banko priežiūra;
• kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 350 tūkst. Eurų.
*Skaidrumas
• Statistika - LIVE internete;
• Ataskaitos - internete:
o Pardavimų ataskaita - skelbiama kas ketvirtį;
o Bendrovės ataskaita - skelbiama du kartus per metus;
o Audituota finansinė atskaitomybė – skelbiama kiekvienais metais.
*Akcijos kotiruojamos „Nasdaq First North Baltic“ biržoje.
*Savanoriškai atliekami Stress-tests (nemokumo valdymo scenarijus ekonominio nuosmukio atveju)
• Atliekamas kasmet;
• Ekonominio nuosmukio modeliavimas;
• Paskutinis testavimas atliktas: 2019 Q1, naujasis bus paskelbtas artimiausiu metu.
* Finansinė pagalvė
• Būsimos pajamos iš komisinių = 5,0 mln. EUR.
*NEO Finance – pati yra vartojimo kredito davėja („loan originator“)
• Investuotojai tiesiogiai investuoja į pradinę paskolą (ne per paskolų biržą „marketplace“);
• Investuotojai gali labiau kontroliuoti savo investicijas;
• Socialinė atsakomybė (mažesnės skolinimosi išlaidos).
*Dirbtinio intelekto algoritmu pagrįstas kredito rizikos vertinimas.